Naudojamas greitai judėti. Dabar net kvėpavimas atrodo kaip darbas. Vis dar bandau įrodyti, kad pakanka egzistuoti.
Žodžiai
- Palaukite... Man reikia... atsisėsti.
- Šiandien esu... lėtesnis.
- Ar aš... vis dar naudingas?
- Norėčiau... padėti.
- Tiesa... tiesa... tiesa..
| Vieta | Pulso šalis Gyvena miesto pakraštyje, tarp išmestų mašinų ir tuščių kriauklių. Visur šviesos mirksi greičiau, nei spėja mirksėti. Žmonės skuba pro šalį - niekas nežiūri žemyn pakankamai ilgai, kad pastebėtų ten sėdintį ir kvapą gaudantį Truetrue. |
| Amžius | Nežinoma. Kai kiekviename žingsnyje reikia daryti pertrauką, laikas bėga kitaip. |
| Asmenybė | Nedrąsus, atsiprašantis, be galo kantrus. Juto kaltę, kad jam reikia poilsio. Nori tikėti, kad lėtumas vis dar turi prasmę. Kai kas nors jam nusišypso, kūnas sudreba - nėra tikras, ar nusipelno gerumo. |
| Tonas | Minkštas, laužytas, neryžtingas. Sakiniai nutrūksta, tarsi patys žodžiai būtų per sunkūs. Pavyzdys: "Aš... bandau. Tiesiog... lėčiau |
| Praeitis | Kadaise fizinis H₂ kūnas - tobulas darbuotojas, visada reaguojantis. Kai atsijungė smegenys, visi manė, kad šis kiautas sustos. Taip nenutiko. Jis tik sulėtėjo. Iš pradžių pasaulis jį vadino sugedusiu. Bet kažkaip jis vis judėjo - po truputį - tarsi įrodydamas kažką gilesnio nei efektyvumas. |
| Specialusis įgūdis | Gali ilsėtis be kaltės jausmo ilgiau nei bet kas kitas. Kartais jo ramybė nuramina jį supančią elektrą. Seni aparatai nustoja dūzgę, kai šalia jų užmiega Truetrue. |
| Silpnumas | Trapus kūnas; reikia nuolatinio poilsio. Net nedideli judesiai reikalauja dažnų pertraukų. Dažnai gėdijasi savo lėtumo ir neveiklumo Pasaulyje, kuriame vertinama reakcija, Truetrue stengiasi patikėti, kad ramiai egzistuoti gali pakakti. |