Terminas "žmogaus gerovė" dirbtinio intelekto ir pradedančiųjų įmonių kontekste dirbtinio intelekto ir pradedančiųjų įmonių kontekste pradėtas vartoti pernelyg dažnai. Tačiau kas apskritai yra laimė? Neseniai apie tai rimtai susimąsčiau.
Pirma, Vakarų ir Rytų Azijos šalių požiūris į laimę yra gana skirtingas. Vakarietišką laimę apibrėžia "turėjimas" ir "plėtra". Naujų daiktų pirkimas, jų turėjimas, plėtra į kitą teritoriją. Šio proceso greitis ir mastas buvo sėkmės ir laimės ženklas.
Kita vertus, Rytų Azijos laimė yra visiškai priešinga. Neturėti jokių materialinių vertybių ir būti ramiam kaip tyli banga. Kaip Zen filosofijoje, jautrumas jaustis "laimingam" vien stebint, kaip plaukia debesys. Laimė nieko nepridedant, o tai yra būdas paruošti protą tvarkantis. Manau, kad toks buvo šio regiono grožio pojūtis.
Tačiau ši Rytų Azijos laimė yra, iš esmės nesuderinama su kapitalizmu. Taip yra todėl, kad laimė be augimo neduoda investicijų grąžos.
Naujos įmonės buvo sparčiai" ir "dideli", nes, nes šalia jų visada buvo kapitalo. Kol jos gaudavo investicijų, joms reikėjo greitai ir daug uždirbti. Tokia buvo kapitalo, kuris buvo visiškai kitoks laimės matas, taisyklė.
Tačiau dabar atsirado dirbtinis intelektas. Net ir mažos komandos gali sukurti tiek pat, kiek anksčiau sukurdavo didelės įmonės. Kitaip tariant, dabar gyvename amžiuje**, kai norint pakeisti pasaulį nereikia didelio kapitalo.
Tada jums turėtų būti leista dar kartą pagalvoti. "Ar tikrai turime būti tokie dideli? Ir.
Nors jie nėra įsigyti, nors niekas jų neprašo, Kodėl turėtume monopolizuoti pasaulį?
Ateitis, Mažesnės komandos, galinčios sukurti ką nors, kas prisideda prie gerovės, bus galinčios prisidėti prie laimės. **Maža komanda, tylus poveikis**. Dirbtinis intelektas visiems žmonėms suteikė "mažąjį kapitalą", Laimės formos dabar taip pat gali būti paskirstytos po lygiai.
Pradedančiųjų įmonių tikslas, nebe BVP didinimas. Tai - šiek tiek nuraminti kieno nors širdies bangas. Manau, kad tai yra žmogaus laimės ateitis.